Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį priėmė sprendimą, kuriuo nustatyta, kad politinė organizacija „Nemuno aušra“ ir jos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis šiurkščiai pažeidė Rinkimų kodeksą dėl 2024 metų Seimo ir prezidento rinkimų kampanijų finansavimo. Sprendimas nebuvo priimtas vienbalsiai, kas pabrėžia jo sudėtingumą ir politinį jautrumą.
Pagrindiniai pažeidimai ir pripažintos sumos
VRK konstatavo, kad Seimo rinkimų kampanija iš esmės buvo finansuota juridinių asmenų lėšomis. Tarp pripažintų juridinių asmenų aukų minimos bendrovės „Tvari statyba“ ir „Lajota“ – jų pervestos lėšos Seimo kampanijai sudaro 24,2 tūkst. eurų. Be to, dar 4,5 tūkst. eurų „Tvarios statybos“ lėšų pripažinta kaip juridinio asmens auka R. Žemaitaičio prezidento rinkimų kampanijai.
VRK taip pat nustatė, kad lėšos buvo perduodamos per trečiuosius asmenis: Robertas Puchovičius veikiant kaip tarpininkas pervedė minėtas įmonių lėšas, o tai komisija traktuoja kaip finansavimą per trečiąjį asmenį. Analogiškas modelis taikytas ir kitų asmenų atžvilgiu – Aleksandras Fursas ir Lina Šukytė‑Korsakė pripažinti pažeidę Rinkimų kodeksą dėl lėšų perdavimo ir registravimo.
Reagavimas, paaiškinimai ir teisinės pasekmės
VRK įpareigojo R. Žemaitaitį per 20 darbo dienų į valstybės biudžetą pervesti 9,5 tūkst. eurų, pripažintą neteisėtu prezidento rinkimų kampanijos finansavimu. Sprendimo dalis dėl „Nemuno aušros“ neteisėtai gautų 28,5 tūkst. eurų pervedimo į biudžetą buvo atidėta, kol bus išspręstas klausimas dėl valstybės biudžeto asignavimų politinėms partijoms.
VRK nurodė ketinanti informuoti Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir Generalinę prokuratūrą apie nustatytus pažeidimus, todėl šis sprendimas gali tapti pradžia platesniems ikiteisminiams tyrimams. Tokie veiksmai rodo, kad administracinis sprendimas gali turėti tolimesnes teisines pasekmes, priklausomai nuo prokurorų ir tyrėjų vertinimų.
Šalies ir partijos atgarsiai
Komisijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Milda Pocevičiūtė posėdyje pabrėžė, kad išvados grindžiamos plačiu duomenų rinkiniu ir bankinių operacijų analize: „Pažymoje išdėstytas vertinimas grindžiamas objektyviai surinktais duomenimis, paaiškinimais, objektyvia bankinių operacijų visuma, tai yra sumomis, pavedimų laiku, sąskaitų likučiais, lėšų judėjimo seka, asmenų statusu, pasikartojančiu lėšų pervedimo modeliu ir įmonių pateikti papildomi paaiškinimai ir dokumentai tyrimo išvados nekeičia”, – tvirtino ji.
Advokatas Povilas Gruodis aiškino įmonių paaiškinimus ir pinigų judėjimą: „Tai tiesiog čia yra pinigų srautų judėjimo klausimas. (…) Jeigu yra laisvų lėšų, įneštų žmogaus į įmonę, kurios tai dienai nebereikalingos, tai tiesiog jos buvo sugrąžintos į jo (R. Puchovičiaus – BNS) sąskaitą. Dalis nepanaudotų lėšų ir panaudota kitiems tikslams, tai yra R. Puchovičiaus asmeniniams tikslams – tiek šeimai, tiek asmeniniams pirkiniams, tiek kelionėms, tiek automobiliams, tiek ir partijos finansavimui”, – tikino jis.
Patys minėti asmenys taip pat aiškino veiksmus kaip lėšų valdymo sprendimus: „Verslo pinigų po pagalve ar kažkur nelaikau. Visi pinigai turi dirbti. Visi pinigai pas mane dirbo ir jei aš turėdavau laisvų pinigų, (…) neišnaudodavau savo poreikiams, jie grįždavo į įmonę. (Konkrečiu atveju – BNS) tai buvo didesnė suma, grįžusi į įmonę. Tada aš priėmiau sprendimą, kad tuos pinigus vis dėlto aš noriu susigrąžinti sau atgal, nes tai yra mano pinigai, iš kurių buvo sumokėti mokesčiai, ir juos panaudojau savo politinei kampanijai”, – posėdyje aiškino politikas.
Tai jau antrasis rimtas „Nemuno aušros” finansavimo pažeidimas: anksčiau komisija nustatė, kad partija naudojosi dotacijomis su neteisėta paskirtimi, dėl ko ji neteko pirmojo pusmečio valstybės dotacijos – 241,8 tūkst. eurų. Dabartinis sprendimas dar labiau akcentuoja viešosios politikos ir rinkimų finansavimo skaidrumo svarbą bei galimą reputacinę ir teisinę žalą organizacijai ir jos lyderiams.
