Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį pratęsė nuosavybės teisių apribojimą kunigui Tadui Švedavičiui, kuris kaltinamas seksualiniais nusikaltimais prieš nepilnamečius. Iki šiol galioję apribojimai, taikyti nekilnojamajam turtui — butui Vilniuje, dviem sklypams Širvintų rajone ir kitam turtui — turėjo pasibaigti rugpjūčio 26 dieną, tačiau teisėjas Audrius Cininas pratęsė juos dar pusei metų.
Bylos esmė ir pateikti kaltinimai
Kulminacinė byloje fiksuota informacija rodo, kad teisėsauga nustatė 34 atskirus nusikalstamus epizodus, vykusius per 23 metus — nuo 2002 iki 2025 metų. Kunigui pateikti kaltinimai apima berniukų seksualinį prievartavimą, vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko įtraukimą girtauti, jaunesnių nei 16 metų asmenų tvirkinimą, lytinės aistros tenkinimą pažeidžiant nepilnamečio seksualinio apsisprendimo laisvę bei disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami vaikai.
Byloje įvardijama 11 nukentėjusiųjų. Be baudžiamojo proceso, pateikta šeši civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo — reikalavimų dydžiai labai skiriasi: mažiausios prašomos sumos siekia kelis šimtus eurų, tuo tarpu didžiausia civilių pretenzijų suma viršija 200 tūkst. eurų.
Kokios priemonės taikomos ir ką reiškia turto apribojimas
Nuosavybės teisių apribojimas, kitaip vadinamas turto areštu ar apribojimu, taikomas siekiant užtikrinti, kad kaltinamasis būtų pajėgus atsakyti civilinėse patyčiose ir kad turto vertė neišgaruotų iki galutinio sprendimo. Be to, šiam asmeniui skirti ir kiti procesiniai apribojimai: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Tokios kardomosios priemonės yra įprasta praktika didelės vertės civiliniams reikalavimams užtikrinti ir garantuoti nukentėjusiųjų galimybes reikalauti kompensacijos, jeigu teismas vėliau patvirtins kaltinimus.
Bažnyčios ir visuomenės reakcija
Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas nurodė, kad T. Švedavičius esą yra pažadėjęs nukentėjusiems atlyginti žalą, o anksčiau buvo pranešta, jog kunigas prašo atleidimo iš kunigystės. Tokie pareiškimai inkriminuojamo asmens atžvilgiu kelia papildomų diskusijų apie institucijų atsakomybę, prevenciją ir paramos teikimą nukentėjusiems.
Byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Kol kas paskelbta, kad pirmojo posėdžio data dar nepaskirta. Tai reiškia, kad procesas bus ilgesnis ir apims tiek baudžiamąjį, tiek civilius aspektus, o visuomenei svarbu stebėti bylos eigą ir institucijų sprendimus, susijusius su nukentėjusiųjų apsauga bei teisine kompensacija.
Šiuo metu svarbu laikytis teisinės proceso pabaigos principų: nekaltumas laikomas tol, kol įrodyta priešingai, tačiau praktikoje saugumo priemonės, tokios kaip turto apribojimai, yra priimamos siekiant apsaugoti nukentėjusiųjų interesus ir užtikrinti, kad galimi civiliniai atlyginimai būtų įvykdyti.
