LRT Tyrimų skyrius praneša, kad premjero Mindaugo Sinkevičiaus sutuoktinė Aistė Sinkevičienė dirba ne tik Kauno rajono savivaldybėje, bet ir gauna dalį pajamų iš jai pavaldžios įstaigos – „Raudondvario dvaro“. Pagal skelbiamus duomenis, ji dvare dirba 0,5 etato viešųjų ryšių specialiste nuotoliniu būdu, tačiau jos kontaktai viešai neskelbiami, o dalis dvaro darbuotojų teigia nežinoję apie tokį kolegą.
Kas žinoma apie įdarbinimą ir pareigas
A. Sinkevičienė Kauno rajono savivaldybėje dirba nuo 2013 metų. Po motinystės atostogų 2023 m. ji tapo Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vyriausiąja specialiste, o 2024 m. liepą – be konkurso paskirta šio skyriaus vedėja. Praėjusiais metais jos deklaruotos pajamos viršijo 73,5 tūkst. eurų, iš jų maždaug ketvirtadalis – už darbą „Raudondvario dvare“.
Apie įstaigoje dirbančius asmenis LRT taip pat nurodo, kad tarp darbuotojų yra keli su Kauno rajono socialdemokratais susiję asmenys. Toks kontekstas leidžia viešajai erdvei kelti papildomus klausimus apie skaidrumą ir įdarbinimo praktiką.
Savivaldybės komentaras
Kauno rajono savivaldybė portalo žurnalistams pateikė išsamų paaiškinimą, kuriame pažymima, jog A. Sinkevičienė dirba savivaldybėje nuo 2013 m. ir prieš tai ėjo mero padėjėjos pareigas. Savivaldybės komentaras pacituotinas visiškai:
„Norime pažymėti, kad Aistė Sinkevičienė (tuo metu dar Plūkaitė) Kauno rajono savivaldybėje dirba nuo 2013 metų ir ėjo mero padėjėjos, o ne patarėjos, kaip skelbiama straipsnyje, pareigas. Į šias pareigas A. Plūkaitė buvo paskirta, įvertinus jos išsilavinimą ir profesinę patirtį, kompetenciją, asmenines savybes.
2022 m. sausio 6 d. A. Sinkevičienė grįžo iš motinystės atostogų ir tęsė darbą Kauno r. savivaldybėje.
Tik po daugiau nei metų – 2023 m. kovą Kauno r. savivaldybėje buvo įsteigtas Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyrius. Tokio skyriaus įsteigimui poreikis atsirado dėl sparčiai didėjančio Kauno r. gyventojų skaičiaus bei valstybės deleguotuos tarptautinių ryšių funkcijos. Tokie skyriai veikia daugelyje miestų ir rajonų savivaldybių, ko Kauno r. neturėjo, tad skyriaus įsteigimas – natūralus ir savalikis procesas.
Kadangi savivaldybėje buvo įsteigtas visiškai naujas skyrius, kaip numato Valstybės tarnybos įstatymas, valstybės tarnautojas, kurio tarnybinė veikla įvertinta kaip viršijanti lūkesčius gali būti perkeltas į aukštesnes valstybės tarnautojo pareigas”
Savivaldybė taip pat teigia, kad A. Sinkevičienės atlyginimas atitinka skyrių vedėjų vidurkį (2026 II ketvirtį) ir kad jos karjeros kilimas pagrįstas išsilavinimu bei darbo rezultatais.
Politinis atgarsis ir galimi žingsniai
Konservatorius M. Lingė neatmeta galimybės kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. Jis komentavo: „Turėtume tikrai įsivertinti ir, manau, detaliai įsivertinę, tikrai svarstysime tokią galimybę” ir pridūrė svarstymų apie sprendimų priėmimo panaudą artimų ryšių kontekste.
Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen socialiniame tinkle rašė: „Nuo fiktyvių verslų iki fiktyvių įdarbinimų – naujai senasis socdemų veidas, jiems vis tik netrukdantis kalbėti apie skaidrumus ir auditus. Vis tik yra dar viena, gerokai gilesnė problema. Tai realusis socdemų požiūris į moteris. Nuo „duodavau pasinaudoti telefonu pietų metu“ iki fiktyvios darbo vietos dvare. Nelabai panašu į tikėjimą, kad moterys yra savarankiškos ir gebančios sukurti savo karjerą pačios” ir „Tikiuosi, kad šiandienis LRT tyrimas neliks tik antraštėse, bet juo bus pasidomėta giliau, žinau, kad tokių veiksmų jau imasi Seimo Antikorupcijos komisija, panašu, kad ir teisėsauga turėtų čia ką ištirti, kai dvaro darbuotojai ne tik nematė premjero žmonos darbe, bet net nežinojo, kad yra sukurta tokia išskirtinė, „slapto atstovo spaudai“ pareigybė”.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos” frakcijos seniūnė Agnė Širinskienė taip pat pabrėžė: „Aš suprantu, kad žmogus, gyvenantis rajone, kažkur turi dirbti, bet, be abejo, tos aplinkybės, matyt, reikalauja paaiškinimo tiek tų, kurie įdarbino, tiek paties premjero. Aš norėčiau tų paaiškinimų sulaukti, nes šiuo atveju klausimai tikrai yra iškelti rimti, kai kurie skamba kaip kaltinimai”.
Ši byla akcentuoja poreikį viešam aiškinimuisi ir instituciniam vertinimui: net jei formaliai veiktos teisės aktų rėmuose, skaidrumo stoka ir neaiškūs ryšiai mažina pasitikėjimą viešąja tarnyba. Ateityje sprendimai dėl galimų institucinių veiksmų priklausys nuo pateiktų paaiškinimų ir pradėtų tyrimų rezultatų.
