Per pastarąsias dienas pasienio punkte Aukštutiniame Larse, kertant Rusijos ir Sakartvelo sieną, užfiksuotas rekordinis žmonių srautas: Rusijos Federalinė muitinės tarnyba praneša, kad per dvi dienas (rugpjūčio 15–16 d.) šį punktą kirto po daugiau nei 19 tūkst. žmonių, o rugpjūčio 18 d. – daugiau nei 20 tūkst. „Dabartiniai rodikliai ženkliai viršija praėjusių metų analogiškų laikotarpių duomenis“, – teigiama muitinės pranešime.
Tokie masiniai išvykimai siejami su plėtojamos diskusijos apie galimą naują mobilizaciją Rusijoje rudenį. Žmonės, bijodami įsitraukimo į karinius veiksmus, renkasi lengviausią sausumos maršrutą į Gruziją. Liudininkų pranešimuose pasienyje susidarė kelių kilometrų eilės, o automobiliai juda vos dešimtis metrų per valandą – tai primena 2022 metų masinę išvyką po pirmosios mobilizacijos paskelbimo.
Priežastys ir regiono pasekmės
Pagrindinė priežastis – nerimas dėl priverstinio pašaukimo į kariuomenę ir neaiški politinė situacija, kurią dar labiau aštrina gandai apie karo padėties įvedimą po parlamento rinkimų. Analitikai, tarp jų Karo tyrimų instituto (ISW) specialistai, neatmeta galimybės, kad Kremlius, susidūręs su dideliais nuostoliais fronte, gali svarstyti platesnę mobilizaciją. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad V. Putinas gali siekti „nuo 300 iki 500 tūkst. žmonių“ papildomai nusiųsti į frontą.
Masinis judėjimas turi ir praktinių pasekmių: šalia pasienio punktų kyla spūstys, ilgėja kelionės, auga mobiliųjų paslaugų apkrovos, o priimančios šalys susiduria su staigiu paslaugų ir būstų poreikiu. Pavyzdžiui, anksčiau pranešta apie butų nuomos paklausos šuolį Jerevane ir kainų kilimą – tai rodo, kad migrantų srautai persiduoda ir į kitas regiono šalis.
Trys rizikos ir galimi sprendimai
Pirma, ilgalaikė demografinė ir darbo rinkos rizika Rusijai – talentų nutekėjimas ir vietinės darbo jėgos trūkumas. Antra, geopolitinė įtampa – kaimyninės valstybės gali sulaukti politinio ir ekonominio spaudimo dėl priimamų didelių gyventojų srautų. Trečia, humanitarinė pusė – atvykėlių apsirūpinimas, sveikatos priežiūra ir socialinė integracija kelia iššūkius priimančioms valstybėms.
Sprendimai galėtų apimti tarpvalstybinį koordinavimą, laikinas paslaugų sustiprinimą pasienio regionuose ir tarptautinę paramą priimančioms bendruomenėms. Taip pat svarbu skaidrumas – oficialios vyriausybės deklaracijos gali sumažinti spekuliaciją ir paniką, o aiški informacija apie mobilizacijos planus sumažintų netikrumą.
Situacija pasienyje prie Aukštutinio Larso ir toliau yra dinamiška, todėl reikalingas nuolatinis stebėjimas bei politinis dialogas tarp regiono valstybių ir tarptautinių institucijų.
„Более 20 тысяч человек пересекли КПП Верхний Ларс за сутки.”
