LRT Tyrimų skyrius atkreipė dėmesį į premjero Mindaugo Sinkevičiaus sutuoktinės Aistės Sinkevičienės darbo aplinkybes: ji ne tik dirba Kauno rajono savivaldybėje, bet ir turi pusės etato pareigas savivaldybei pavaldžiame „Raudondvario dvare“. Tyrimas pateikia teiginius, kad jos kontaktai dvare neskelbiami, o kai kurie įstaigos darbuotojai netgi teigė nežinantys apie tokį kolegės įdarbinimą.
Įdarbinimo aplinkybės ir savivaldybės pozicija
A. Sinkevičienė Kauno rajono savivaldybėje dirba nuo 2013 metų; 2023 m. grįžusi iš motinystės ji buvo paskirta į naujai įsteigtą Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyrių, o vėliau, kaip nurodoma, be konkurso tapo skyriaus vedėja. Viešumoje pateikti teiginiai sulaukė oficialaus Kauno rajono savivaldybės komentaro:
„Norime pažymėti, kad Aistė Sinkevičienė (tuo metu dar Plūkaitė) Kauno rajono savivaldybėje dirba nuo 2013 metų ir ėjo mero padėjėjos, o ne patarėjos, kaip skelbiama straipsnyje, pareigas. Į šias pareigas A. Plūkaitė buvo paskirta, įvertinus jos išsilavinimą ir profesinę patirtį, kompetenciją, asmenines savybes.
2022 m. sausio 6 d. A. Sinkevičienė grįžo iš motinystės atostogų ir tęsė darbą Kauno r. savivaldybėje.
Tik po daugiau nei metų – 2023 m. kovą Kauno r. savivaldybėje buvo įsteigtas Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyrius. Tokio skyriaus įsteigimui poreikis atsirado dėl sparčiai didėjančio Kauno r. gyventojų skaičiaus bei valstybės deleguotuos tarptautinių ryšių funkcijos. Tokie skyriai veikia daugelyje miestų ir rajonų savivaldybių, ko Kauno r. neturėjo, tad skyriaus įsteigimas – natūralus ir savalikis procesas.
Kadangi savivaldybėje buvo įsteigtas visiškai naujas skyrius, kaip numato Valstybės tarnybos įstatymas, valstybės tarnautojas, kurio tarnybinė veikla įvertinta kaip viršijanti lūkesčius gali būti perkeltas į aukštesnes valstybės tarnautojo pareigas“, – rašoma komentare.
Politinės reakcijos ir etikos klausimai
Situacija sukėlė politinių reakcijų. Konservatorius M. Lingė neatmeta galimybės kreiptis į VTEK dėl galimų tarnybinės etikos pažeidimų. Jis komentavo: „Turėtume tikrai įsivertinti ir, manau, detaliai įsivertę, tikrai svarstysime tokią galimybę”, – Eltai teigė M. Lingė. Jis taip pat pridūrė: „Be abejo, tai galima bandyti žiūrėti – kas konkrečiai priiminėjo sprendimus ir kokiais ryšiais, ar tai vyko pagal įstatymo raidę, bet dažnai įstatymuose tokie įvykiai nėra tiksliai aprašomi ir apsaugomi, nes įstatymai yra rašomi padoriems žmonėms”, – dėstė politikas. „Net jeigu visa tai ir daryta pagal taisykles, net jeigu yra tokios įstatymų išimtys, galų gale niekas neatšaukia to moralinio aspekto”, – akcentavo parlamentaras.
Liberalų lyderė V. Čmilytė-Nielsen viešai išreiškė viltį, kad tyrimas nenutrūks antraštėse: „Nuo fiktyvių verslų iki fiktyvių įdarbinimų – naujai senasis socdemų veidas, jiems vis tik netrukdantis kalbėti apie skaidrumus ir auditus. Vis tik yra dar viena, gerokai gilesnė problema. Tai realusis socdemų požiūris į moteris. Nuo „duodavau pasinaudoti telefonu pietų metu“ iki fiktyvios darbo vietos dvare. Nelabai panašu į tikėjimą, kad moterys yra savarankiškos ir gebančios sukurti savo karjerą pačios”, – socialiniame tinkle „Facebook” trečiadienį rašė V. Čmilytė-Nielsen. „Tikiuosi, kad šiandienis LRT tyrimas neliks tik antraštėse, bet juo bus pasidomėta giliau, žinau, kad tokių veiksmų jau imasi Seimo Antikorupcijos komisija, panašu, kad ir teisėsauga turėtų čia ką ištirti, kai dvaro darbuotojai ne tik nematė premjero žmonos darbe, bet net nežinojo, kad yra sukurta tokia išskirtinė, „slapto atstovo spaudai“ pareigybė”, – dėstė ji.
Seimo narė A. Širinskienė taip pat pareikalavo paaiškinimų: „Aš suprantu, kad žmogus, gyvenantis rajone, kažkur turi dirbti, bet, be abejo, tos aplinkybės, matyt, reikalauja paaiškinimo tiek tų, kurie įdarbino, tiek paties premjero. Aš norėčiau tų paaiškinimų sulaukti, nes šiuo atveju klausimai tikrai yra iškelti rimti, kai kurie skamba kaip kaltinimai”, – Eltai trečiadienį sakė A. Širinskienė. „Ar klausimai, ar kaltinimai – jie turi būti paneigti, o jeigu jau pasitvirtins, tai, matyt, bus kitų institucijų žingsniai”, – pridūrė ji.
Ką tai reiškia skaidrumui?
Tokia istorija kelia platesnius klausimus apie viešųjų institucijų skaidrumą, interesų konfliktų valdymą ir visuomenės pasitikėjimą. Net kai procedūros formaliai yra laikomasi, viešumo trūkumas ir neaiškūs darbo pobūdžiai – pavyzdžiui, kai kolegos teigia nieko nežinantys apie darbuotoją – būna reikšmingi signalai. Kad būtų užtikrintas pasitikėjimas, būtini aiškūs paaiškinimai apie darbo funkcijas, veiklos rezultatus ir disponuojamus atlyginimus. Iki tol viešoji diskusija ir institucijų reakcijos — tiek VTEK, tiek Darbo inspekcijos ar teisėsaugos — bus itin svarbios šios istorijos išaiškinimui.
