Irano režimui artimi šaltiniai praneša, kad Teheranas svarsto galimybę taikyti atsakomiesiems smūgiams JAV karinius objektus Pietryčių Europoje, jeigu konfliktas su JAV eskaluotų. Pagal publikacijas, tarp galimų taikinių paminėtos Bulgarija ir Kipras – šalys, kurios pastaruoju metu leido ar tapo vietomis, per kurias JAV vykdo karinę veiklą.
Kalba apie Bulgariją ir Kiprą
Finansinio leidinio šaltiniai nurodė, kad Irano kariniai planuotojai vertino galimybes smogti JAV objektams regionuose, kur JAV naudojasi sąjungininkių bazėmis. Bulgarija pateko tarp paminėtų valstybių po to, kai šalis leido savo Bezmero bazę naudoti JAV kuro papildymo lėktuvams. Kipras taip pat aptartas kaip potencialus taikinys – saloje esanti Vakarų bazė prieš kelis mėnesius patyrė drono ataką.
Gali atakuoti šviesolaidinį internetą
Be tiesioginių smūgių karinėms bazėms, Irano pajėgos svarstė ir kitas galimas priemones – tarp jų povandeninių šviesolaidinių kabelių pažeidimą Hormuzo sąsiauryje. Tokios atakos galėtų sutrikdyti regioninį ir tarptautinį interneto ryšį, paveikti finansines operacijas, jūrų navigaciją ir komunikaciją. Ši grėsmė atspindi platesnį Teherano pasirengimą plėsti konfrontaciją už regiono ribų, ypač jei situacija eskaluotų.
Derybos dėl Hormuzo sąsiaurio atvėrimo yra įstrigusios, o aukščiausios vadovybės paskyrimai rodo griežto požiūrio sustiprėjimą. Islamo revoliucinės gvardijos pareiškimai patvirtina, kad Teheranas, esant reikalui, gali peržiūrėti ankstesnę strategiją ir išplėsti tikslus už Artimųjų Rytų ribų. Praėjusį mėnesį gvardija pagrasino Jungtinei Karalystei: „bet kuri bazė, naudojama atakoms prieš Irano teritoriją rengti, bus laikoma teisėtu taikiniu“.
NATO reakcija ir techninės galimybės
Reakcija iš Vakarų nebuvo ilga: NATO atstovai pareiškė, kad aljansas laikosi budrumo pozicijos. „NATO aljansas yra pasirengęs atremti bet kokią grėsmę ir visada darys tai, kas būtina, kad apgintų visus sąjungininkus,” – taip NATO atstovas atsakė į klausimus apie pranešimus dėl Irano planų. Toks pareiškimas signalizuoja, kad bet kokia tiesioginė grėsmė sąjungininkams susilauktų kolektyvinės gynybos dėmesio.
Analitikų vertinimu, Irano galimybės smogti Europai yra realios, bet ribotos. Londone veikiančio analitinio centro mokslininkas Sidharthas Kaushalis apibūdino Irano raketų keliamą pavojų kaip „realią, bet ribotą” – vidutinio nuotolio balistinės raketos gali pasiekti dalį Pietų ir Pietryčių Europos, tačiau dideliam mastui padarytos žalos apribojimai išlieka.
Diplomatinės pasekmės ir rizikos
Vašingtono tonas taip pat kietėja. JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė nutraukti derybas su Iranu ir priemones, siekiant šalį „uždusinti“. Administracijos sprendimai ir grasinimai atsakomu smūgiuoti Irano infrastruktūrai galėtų būti provokuojantys ir privesti prie platesnės eskalacijos. Vienas informatorius teigė: „Jei JAV nueis per toli, Iranas ginsis bet kokia kaina, peržengs regiono ribas ir smogs taip pat ir Europai”.
Tokia situacija reikalauja ne tik karinį budrumą, bet ir intensyvių diplomatinių pastangų – Europos valstybės, NATO ir Jungtinės Valstijos turi koordinuoti atsaką, stiprinti gynybą ir tuo pačiu kurti sąlygas deeskalacijai, kad išvengtų plataus masto konflikto.
