Glaistyti varškės sūreliai Lietuvoje jau daugelį metų lieka greitu ir mėgstamu desertu – juos griebia tiek skubantys suaugusieji, tiek vaikai. Bet ar tikrai žinome, ką valgome, kai renkames šį „varškės“ skanėstą? Tinklaraštininkė Dovilė (socialiniuose tinkluose – dovile.figu) perskaitė etiketes ir sudėliojo savo sūrelių reitingą – pamatyk foto, kurie keliauja į krepšelį, o kurie lieka lentynoje.
Jos įrašas greitai sulaukė pirkėjų dėmesio: Dovilė ne tik lygino sudėtis, bet ir atvirai pasakė, kuriuos sūrelius pati deda į krepšelį, o kurių – ne. Tarp vengtinų atsidūrė net ir asmeniškai pamėgti gaminiai.
„Vieni sūreliai gali būti išties nebloginu desertu, o kiti – tiesiog palmių aliejaus ir cukraus bomba, kurioje tikros varškės vos 50 procentų“, – įspėja autorė, prisipažindama, kad tarp vengtinų gaminių atsidūrė net ir jos pačios pamėgti „Uriga“ sūreliai.
Kas slypi sūrelių pakuotėse: pavojingiausi ingredientai
Ant priekinės pakuotės dažnai šypsosi karvutės ar skamba „naminės varškės“ pažadai. Tačiau ant nugarėlės mažosiomis raidėmis vaizdas būna kitoks. Mitybos specialistai ir atidūs pirkėjai įspėja dėl kelių ingredientų, kurie desertą paverčia menkaverte „bomba“:
Palmių ir augaliniai riebalai. Pigus būdas atpiginti gaminį: hidrinti ar dalinai hidrinti palmių riebalai dažnai slepiasi ir glaiste, ir pačioje masėje. Juose gausu sočiųjų riebalų, kurie nepalankūs širdžiai ir kraujagyslėms.
Perteklinis cukrus ir dirbtiniai saldikliai. Kai kuriuose sūreliuose cukrus gali siekti net trečdalį svorio. Dar blogiau, kai „dietinis“ įspūdis kuriamas sintetiniais saldikliais – jie gali dirginti virškinimą ir skatinti potraukį saldumynams.
Sintetinis vanilinas (etylvanilinas). Tikra vanilė brangi, todėl masinėje gamyboje dažnai naudojamas cheminiu būdu gautas aromatizatorius: kvapas stiprus, vertingųjų savybių – jokių.
Krakmolas, tirštikliai ir modifikuoti priedai. Kai tikros varškės mažiau, formą ir drėgmę palaiko krakmolas, želatina ar dervos. Produktas atrodo sodrus, bet baltymų vertė krenta.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis sūrelį?
Dovilė pabrėžia: ji nėra sertifikuota mitybos specialistė, o mama, kuri skaito etiketes ir taiko asmeninius kriterijus. Vis dėlto jos taisyklės naudingos kiekvienam, kas nori rinktis švariau:
1. Varškės kiekis. Kokybiškame sūrelyje varškė turi sudaryti didžiąją dalį – bent 60–80 proc. gaminio.
2. Glaisto sudėtis. Ieškokite tikro šokolado su kakavos sviestu, o ne „augalinių riebalų glaisto“.
3. Trumpas ingredientų sąrašas. Kuo trumpesnė sudėtis – tuo švaresnis produktas.
Konkrečius prekės ženklus – tiek rekomenduojamus, tiek vengtinus – Dovilė sudėliojo savo reitingo nuotraukose: ten matyti, kodėl vieni sūreliai keliauja į krepšelį, o kiti lieka parduotuvėje. Jei dar nematėte – pamatyk foto ir pasitikrinkite savo favoritus.
Prekybos centre užtenka kelių sekundžių etiketėms: sveikata prasideda nuo to, ką dedame į krepšelį. Koks sūrelis jūsų mėgstamiausias ir ar žiūrite į varškės procentą? Pasidalykite komentaruose.
