Plyšusi galvos smegenų aneurizma kas antram žmogui baigiasi mirtimi. Išgyvenę rizikuoja likti neįgaliais. Nerimą kelia ir faktas, kad maždaug vienas iš dvidešimties žmonių smegenyse jau turi susiformavusią aneurizmą – gyvena tarsi su sprogstamuoju užtaisu galvoje. Gydytojas intervencinis radiologas Andrejus Afanasjevas LRT.lt paaiškina, kas labiau rizikuoja ir kokių veiksmų imtis – sužinok kada verta tikrintis.
Galvos smegenų aneurizma – tai kraujagyslės sienelės susilpnėjimas ir išsiplėtimas, kai dėl spaudimo ji išsipučia lyg balionas ir gali bet kada plyšti. Kol neplyšta, didžioji dauguma aneurizmų neturi jokių simptomų: žmogus nieko nejaučia ir apie grėsmę net nežino.
Tipinė istorija, pasak gydytojo, atrodo taip: žmogus po darbo eina namo ir staiga pajaučia tarsi per galvos smegenis kas nors su plaktuku užtvojo. Atvykus į ligoninę paaiškėja, kad plyšo aneurizma. Maždaug pusė žmonių tokiu atveju miršta. Tie, kurie išgyvena, neretai tampa neįgaliais – nuo atminties sutrikimų iki dalinio paralyžiaus.
Kalbėti apie aneurizmą, A. Afanasjevo teigimu, būtina ir dėl to, kad pastarųjų tyrimų duomenimis, žmonių, turinčių aneurizmą smegenyse, daugėja. Plyšti ji gali ir labai jaunam žmogui – gydytojas mini skaudžią netektį, kai 26 metų sveikam vaikinui trūko aneurizma ir jis neišgyveno.
Kas rizikuoja labiau?
Aneurizmos dažniau pasitaiko moterims. Viena iš priežasčių – gimdymas: stanginantis kraujagyslėms tenka nemenkas krūvis.
Didesnė rizika ir tiems, kurių artimoje kraujo giminėje yra pasitaikę aneurizmų – ši būklė gali būti paveldima. Taip pat žmonėms, kurių kraujospūdis aukštas ir nekontroliuojamas medikamentais, pavyzdžiui, kai gyvenama su 160 ar 180 mmHg, nors optimalus yra 120/80 mmHg. Rūkantieji rizikuoja labiau.
Intensyvus sportas taip pat gali kelti pavojų, jei aneurizma jau susiformavusi. Kai kraujospūdis treniruotės metu kyla iki ekstremalių reikšmių, plyšimo rizika didėja – ypač po labai intensyvaus krūvio ar ištvermės treniruočių.
Prevencija: bent kartą gyvenime – MRT
Jeigu žmogus turi išvardytų rizikos veiksnių, gydytojas rekomenduoja bent kartą gyvenime atlikti galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografiją (MRT). Tyrimas saugus ir parodo, ar aneurizma yra, kokio dydžio ir kiek pavojinga.
Turint rizikos faktorių, šeimos gydytojas privalo išrašyti siuntimą – net jei simptomų nėra. Į kliniką vis dažniau ateina žmonės su visa „puokšte“ rizikos: paveldimumu, aukštu kraujospūdžiu ir kitais veiksniais. Jei MRT nieko nerodo – puiku.
Jei aneurizma rasta – stebėti ar operuoti?
Tolesni veiksmai priklauso nuo aneurizmos dydžio ir vietos. Mažytė, mažiau pavojingoje zonoje esanti aneurizma paliekama stebėti: po kurio laiko kartojamas tyrimas, ar ji pakito. Žmogui rekomenduojama mesti rūkyti, vengti ekstremalaus intensyvaus sporto ir būtinai sureguliuoti kraujospūdį.
Jei aneurizma „prisirpusi“ ir plyšimo tikimybė didelė, siūloma operacija – konservatyvioji neurochirurgija arba intervencinės radiologijos metodas. Pastarasis pastaruoju metu taikomas vis dažniau, nes yra minimaliai invazyvus.
Pasitaiko pacientų, kurie pavojingą aneurizmą atsisako operuoti – apsisprendimas kartais trunka ne vienerius metus, arba sakoma, kad „nėra laiko“. Yra ir tokių, kurie bijo ir operacijos, ir plyšimo. Po kurio laiko jie grįžta ir sako: „Operuokite, nes šita baimė mane susargdino depresija.“
Neplyšusi aneurizma tiesiogiai neskauda, todėl ryžtis smegenų operacijai žmonėms nelengva. Vis dėlto gydytojas pabrėžia: pacientui reikia išsamiai paaiškinti ir parodyti, kas yra aneurizma ir kokios plyšimo pasekmės. Jei turite rizikos veiksnių – sužinok kada verta kreiptis dėl MRT, kol simptomų dar nėra.
