Užmaršumas kartais laikomas natūralia senėjimo proceso dalimi, tačiau verta atskirti pavienius pamiršimus nuo simptomų, kurie gali signalizuoti apie rimtesnes pažintines sutrikimų tendencijas. Straipsnyje apžvelgiame, kada pamiršti vardą arba nesugebėti prisiminti neseniai vykusių įvykių yra normalu, o kada – verta kreiptis į gydytoją.
Smegenų sveikata prasideda nuo kasdienių įpročių
Specialistai pabrėžia, kad amžius ir genetika yra svarbūs, bet ne vieninteliai demencijos rizikos veiksniai. „Amžius ir genetika yra svarbūs rizikos veiksniai, tačiau jie nėra vieninteliai. Moksliniai tyrimai rodo, kad sveikas gyvenimo būdas, lėtinių ligų kontrolė ir aktyvus socialinis bei protinis gyvenimas gali reikšmingai sumažinti demencijos riziką arba atitolinti jos pasireiškimą“, – teigia medikė. Tai reiškia, kad kasdieniai pasirinkimai — mityba, miegas, fizinis aktyvumas, rūkymo vengimas ir saikingas alkoholio vartojimas — turi tiesioginę įtaką smegenų funkcijoms.
Be gyvenimo būdo, svarbi ir lėtinių ligų kontrolė: arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, padidėjęs cholesterolis, miego apnėja, depresija bei negydomi klausos sutrikimai didina smegenų pažeidimo riziką. Taip pat reikšmingas yra socialinis aktyvumas ir protinė stimuliacija — mokymasis, pokalbiai, pomėgiai padeda išlaikyti pažinimo funkcijas ilgiau.
Kada užmaršumas jau turėtų kelti nerimą?
Pamiršti, kur padėjote raktus, ar retkarčiais neprisiminti vardo yra įprasta. Tačiau reikėtų sunerimti, jei užmaršumas stiprėja, kartojasi ir pradeda trukdyti kasdienei veiklai. Sunerimti reikėtų, jei žmogus vis dažniau pamiršta neseniai vykusius įvykius, kartoja tuos pačius klausimus, sunkiau orientuojasi pažįstamoje aplinkoje, jam tampa sunkiau planuoti kasdienius darbus arba keičiasi elgesys ir asmenybė. Jei šie simptomai kartojasi ir trukdo kasdieniam gyvenimui, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją.
Artimieji dažnai pastebi pirmuosius pokyčius, todėl jų pastebėjimų nereikėtų nuvertinti. Ankstyvas medicininis įvertinimas leidžia nustatyti, ar reikalingi papildomi tyrimai, pažintinių funkcijų testai ar gydymas kitoms sveikatos problemoms, kurios gali lemti atminties sutrikimus.
Ką galima stebėti profilaktiškai?
Prevencija apima tiek gyvenimo būdo korekcijas, tiek reguliarią sveikatos priežiūrą. „Svarbu ir streso kontrolė bei normalus kūno svoris“, – pažymi J. Zeidotaitė-Marmokienė. Rekomenduojama reguliariai matuoti kraujospūdį, stebėti gliukozės ir cholesterolio rodiklius, sekti kūno svorį ir įvertinti širdies bei kraujagyslių riziką. Esant nusiskundimams, gali būti tikslinga patikrinti vitamino B12 ir skydliaukės funkciją, ištirti klausą ir atlikti pažintinių funkcijų testus šeimos gydytojo kabinete.
Nors visiškai pašalinti demencijos rizikos negalima, daugumą veiksnių galima valdyti arba sumažinti jų poveikį. Ankstyvas reagavimas ir sveikesni kasdieniai įpročiai suteikia daugiau galimybių išsaugoti atmintį ir pažintines funkcijas ilgesnį laiką.
Jei pastebite kartojančius pamiršimus ar kitus nerimą keliančius požymius, nedelskite: pasikalbėkite su šeimos gydytoju ir aptarkite tolimesnius žingsnius diagnostikai ar prevencijai.
