Įtampa, didelis darbo krūvis ir nuovargis – dažnos priežastys, kurioms priskiriame prastą savijautą ir kurias linkę nuvertinti. Vis dėlto šeimos gydytojas Karolis Baliutavičius primena, kad tam tikri pasikartojantys arba stiprėjantys simptomai negali būti tiesiog priskiriami stresui: jie gali rodyti rimtesnes sveikatos problemas, kurioms reikalingas gydytojo įvertinimas.
1. Nuolatinis nuovargis
Ilgalaikis išsekimas dažnai siejamas su gyvenimo būdu – prastu miegu, dideliu krūviu ar emocine įtampa. Tačiau užsitęsęs nuovargis gali būti ir organizmo sutrikimų ženklas: mažakraujystė, skydliaukės veiklos sutrikimai, vitaminų trūkumai ar lėtinės infekcijos. Sunerimti reikėtų, jei prie nuovargio prisijungia galvos svaigimas, dusulys, padažnėjęs širdies ritmas, karščiavimas ar netikėtas svorio pokytis. „Net jei pailsėję vis tiek jaučiatės išsekę, svarbu pasitarti su gydytoju”, – teigia K. Baliutavičius. Gydytojas pataria pradėti nuo bendrųjų tyrimų – kraujo rodiklių, skydliaukės funkcijos ir vitamino D bei B12 įvertinimo.
2. Dažnas ar stiprėjantis galvos skausmas
Galvos skausmas gali kilti dėl dehidratacijos, mitybos pokyčių ar ilgo darbo prie ekranų, bet pasikartojantis arba keičiamo pobūdžio skausmas reikalauja dėmesio. Jei skausmas tampa dažnesnis, intensyvesnis, sutrikdo darbą ar lydi pykinimas bei regėjimo pakitimai, būtina ieškoti priežasties. Gydytojas gali rekomenduoti dienoraštį, kuriame fiksuojami skausmo epizodai, pobūdis ir galimi provokatoriai – tai padeda nustatyti, ar reikalingi papildomi tyrimai arba neurologinė konsultacija.
3. Dusulys ir sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija
Jeigu kasdienės veiklos – laiptų lipimas ar spartesnis ėjimas – sukelia neįprastą silpnumą ar dusulį, tai ne visada reiškia tik prastėjusią fizinę formą. „Dusulys gali būti susijęs su mažakraujyste, plaučių arba širdies ir kraujagyslių ligomis. Svarbu įvertinti, kada jis atsirado, ar stiprėja ir kokie kiti simptomai jį lydi”, – sako K. Baliutavičius. Staigus dusulys, kalbos sutrikimai, stiprus krūtinės skausmas ar sąmonės netekimas reikalauja skubios medicininės pagalbos.
4. Užsitęsęs kosulys
Po peršalimo kosulys gali išlikti kelias savaites, tačiau jei jis chroniškai tęsiasi, stiprėja arba pasirodo be aiškios priežasties, reikalinga diagnostika. Kosulį sukelti gali alergijos, astma, refliuksas, vaistų šalutinis poveikis ar lėtinės kvėpavimo takų ligos. „Svarbu įvertinti kosulio tipą (sausas ar su atsikosėjimu), kada jis pasireiškia (naktį, fizinio krūvio metu ar pavalgius) ar kartu jaučiami ir kiti simptomai (dusulys, krūtinės skausmas ar karščiavimas)”, – aiškina gydytojas.
5. Pasikartojantys pilvo skausmai ir virškinimo pokyčiai
Virškinimo sutrikimai dažnai siejami su mityba, bet ilgalaikiai arba intensyvūs pilvo skausmai, pūtimas, pykinimas ar rėmuo gali rodyti rimtesnes problemas: uždegiminius žarnų susirgimus, maisto netoleravimus ar kitus metabolinius sutrikimus. „Vienas svarbiausių signalų – simptomų trukmė ir jų poveikis kasdienybei. Jeigu žmogus nuolat jaučia skausmą, dėl jo keičia mitybą, prastai miega ar reguliariai vartoja vaistus, verta kreiptis į savo šeimos gydytoją”, – sako K. Baliutavičius.
Kada stebėti, o kada kreiptis?
Vertinti simptomus reikia kompleksiškai: atkreipkite dėmesį į trukmę, intensyvumą, pasikartojimą ir poveikį kasdieniams įpročiams. Jeigu simptomas atsirado po aiškios priežasties ir mažėja per kelias dienas, dažniausiai pakanka stebėti. Tačiau jei jis stiprėja, kartojasi ar trukdo gyventi, laiku kreipkitės į gydytoją, kuris, atlikęs tyrimus ir išsiaiškinęs ligos istoriją, prireikus nukreips pas specialistą. Kaip pabrėžia gydytojas, „atidumas savo savijautai – svarbi savalaikės sveikatos priežiūros dalis”.
