Dažnam vaistų ar maisto papildų vartojimas atrodo paprastas mechanizmas: išgeri tabletes ir lauki poveikio. Tačiau smulkios kasdienės klaidos gali paversti vartojimą neveiksmingu ar net pavojingu. Vaistininkė Evelina Zykienė išskiria keturias dažniausias klaidas, kurios lemia prastesnį vaistų, vitaminų ir mineralų pasisavinimą bei padidina nepageidaujamų sąveikų riziką.
Pirmoji klaida – vaistus geriate su netinkamu skysčiu
Su kuo užgeriate vaistus turi didelę reikšmę. Greipfrutų sultys slopina fermentus, skaidančius daugelį preparatų, todėl kai kurių vaistų koncentracija kraujyje gali padidėti kelis kartus. Panašų poveikį gali turėti ir kai kurios apelsinų ar obuolių sultys, kurios vietomis mažina vaistų įsisavinimą. Kava ir žalioji arbata dėl kofeino bei taninų gali trikdyti geležies preparatų įsisavinimą ir sustiprinti nervų stimuliaciją, o pienas bei kalcio turinčios priemonės mažina kai kurių antibiotikų, skydliaukės hormonų bei osteoporozės vaistų veiksmingumą.
Vaistus rekomenduojama užsigerti paprastu vandeniu. Jei norite vartoti kavą ar sultis, palaukite bent valandą po vaisto vartojimo — toks paprastas veiksmas gali žymiai pagerinti efektą.
Antroji klaida – netinkamas vartojimo laikas
Ant pakuočių nurodymai „prieš valgį“, „valgio metu“ ar „po valgio“ nėra formalumas — jie rodo, kaip maistas veikia konkretaus vaisto įsisavinimą. Kai kurie vaistai turi būti vartojami tuščiu skrandžiu, nes maistas smarkiai sumažina jų pasisavinimą. Kita grupė preparatų geriau veikia kartu su maistu, kad sumažintų šalutinį poveikį.
Kai kurie vaistai turi būti vartojami tuščiu skrandžiu, nes maistas gali smarkiai sumažinti jų įsisavinimą.
Be to, riebaluose tirpūs vitaminai (A, D, E, K) geriau įsisavinami valgant riebalų turintį maistą, o magnio papildai dažnai yra naudingesni vakare dėl raminančio poveikio.
Trečioji klaida – neteisingas derinimas
Vartoti viską iš karto — dažnas įprotis, tačiau jis gali sukelti sąveikas. Kalcio ir geležies preparatai konkuruoja dėl įsisavinimo, todėl juos rekomenduojama atsukti kelių valandų intervalais. Žolelės ir papildai, pavyzdžiui, jonažolė, ginkmedis ar česnakas, gali stiprinti arba slopinti receptinius vaistus ir nebūtinai yra saugūs kartu su kraują skystinančiais preparatais. Jei vartojate kraujo krešėjimą keičiančius vaistus, būtina pasitarti su specialistu dėl papildų saugumo.
Ketvirtoji klaida – neapskaičiuojamos paros dozės
Daugelis vartojančių maisto papildus nesusimąsto, kad skirtinguose produktuose gali kartotis tos pačios veikliosios medžiagos. Tai ypač aktualu vitaminui D, cinkui, B6 ir geležiai. Vandenyje tirpūs vitaminai dažnai išsiskiria su šlapimu, bet riebaluose tirpūs (A, D, E, K) kaupiasi organizme ir gali sukelti toksinį poveikį.
Patartina prieš pradedant vartoti naujus papildus atidžiai perskaityti sudėtis arba atnešti savo produktus į vaistinę — vaistininkas gali patarti dėl dozių ir sąveikų. Paprasti įrankiai, kaip laikymo dėžutė su pažymėtais vartojimo laikais ar dienotvarkė, padeda išvengti klaidų ir užtikrinti, kad gydymas būtų saugus ir veiksmingas.
Jei kyla abejonių dėl vaistų ar papildų vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką — tai padės apsaugoti sveikatą ir užtikrinti norimą poveikį.
