Europoje fiksuojamas dermatofilozės plitimas – reta bakterinė odos infekcija, kuri ilgą laiką buvo siejama daugiausia su užsikrėtusiais gyvūnais, tačiau pastaraisiais mėnesiais vis dažniau diagnozuojama tarp žmonių. Pirmasis atvejis Jungtinėje Karalystėje paskatino sveikatos institucijas stebėti situaciją ir informuoti visuomenę apie pagrindinius ligos požymius, galimus užsikrėtimo būdus ir prevencijos priemones.
Kur plinta ir kiek atvejų?
Pagal pranešimus, vasaros pradžioje žemyninėje Europoje nustatyta apie 70 atvejų įvairiose šalyse, įskaitant Prancūziją, Vokietiją, Ispaniją, Švediją, Norvegiją ir Austriją, o vėliau užregistruoti papildomi atvejai Šveicarijoje, Nyderlanduose, Danijoje ir Jungtinėje Karalystėje. ECDC (Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras) pažymi, kad vienu metu keliose šalyse padidėjęs atvejų skaičius ir bakterijų mėginių genetinis panašumas rodo pasikeitusį ligos plitimo pobūdį.
Kaip perduodama infekcija?
Dermatofilozę sukelia bakterija Dermatophilus congolensis, kuri tradiciškai paveikia gyvūnus – karves, avis, arklius. Iki šiol žmonių užsikrėtimo atvejai dažniausiai susiję su tiesioginiu kontaktu su infekuotais gyvūnais. Tačiau naujas plitimas rodo, kad bakterija gali perduotis ir iš žmogaus žmogui per artimą odos kontaktą. ECDC pažymi dvi pagrindines aplinkybes: artimi kontaktai tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais (ypač lankantis saunose ar panašiose vietose), ir kontaktinis sportas bei kovos menai, ypač treniruotės drėgnoje aplinkoje.
Keturi svarbūs požymiai
Pagrindinis dermatofilozės simptomas yra bėrimas, dažnai susidedantis iš mažų pūlingų spuogelių, kurie vėliau gali būti padengti šašais. Kiti dažnai minimi požymiai:
– bėrimas ar kiti matomi odos pokyčiai;
– iškilimai arba pūlingi spuogeliai;
– odos pažeidimai, padengti šašais;
– niežulys.
Jei užsikrėtimo šaltinis yra artimas kontaktas lytinių santykių metu, bėrimai dažniausiai pasireiškia lytinių organų arba veido srityje. Kontaktiniame sporte pažeidimai gali atsirasti ant kirkšnių, šlaunų, barzdos ar kitų tiesioginio kontakto vietų.
Gydymas, rizika ir prevencija
Iki šiol dauguma užregistruotų atvejų buvo lengvos formos: pacientai pasveiko po vietinio poveikio ar geriamųjų antibiotikų kurso. Sunkių komplikacijų pranešta nebuvo. Diagnostika remiasi klinikiniu vaizdu ir laboratoriniais tyrimais (mėginių tyrimas, bakterijų identifikavimas), todėl įtariant infekciją verta kreiptis į gydytoją.
ECDC vertinimu, bendra rizika visuomenei išlieka labai maža. Rizika gali būti didesnė žmonėms, lankantiems vietas, kur teikiamos seksualinės paslaugos, arba tiems, kurie intensyviai užsiima kontaktiniu sportu (ypač drėgnoje aplinkoje ir turint odos pažeidimus). Prevencijos priemonės yra paprastos: laikytis asmeninės higienos, vengti dalijimosi rankšluosčiais ir asmeniniais daiktais, naudoti apsaugos priemones lytiniuose santykiuose bei laiku gydyti ir uždengti odos pažeidimus. Jei pastebite minėtus simptomus, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir paskirtas tinkamas gydymas.
