Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo interviu apie kunigą Tadą Švedavičių ir Bažnyčios reakciją į seksualinio išnaudojimo bylas sulaukė griežtos reakcijos iš Santaros klinikų kapeliono Gabrieliaus Satkausko. Jis padėkojo už viešą atsiprašymą, tačiau pabrėžė, kad po šio interviu „Liko dar daugiau labai konkrečių klausimų“.
„Ką išgirdau – ir ko neišgirdau – iš savo Arkivyskupo interviu?“
Satkauskas savo poziciją išdėstė viešame įraše socialiniame tinkle. Jis pripažįsta, kad atsiprašymas yra svarbus žingsnis, tačiau akcentuoja, jog žodžių neužtenka — turi sekti konkretūs veiksmai. Pasak kapeliono, klausimai dėl nukentėjusiųjų pagalbos mechanizmų, tyrimų nepriklausomumo ir atsakomybės paskirstymo Bažnyčioje lieka neatsakyti.
Kapelionas kelia penkis esminius punktus, kuriuos laiko neatidėliotinais. Pirma — aiški parama nukentėjusiems: jis siūlo steigti nacionalinį pagalbos fondą, panašų į Lenkijos Šv. Juozapo fondą, kad aukos gautų ne tik žodinę, bet ir finansinę bei institucinių paslaugų paramą.
Antra — nepriklausomas tyrimas. Nors arkivyskupas interviu teigė, kad dabar pirmenybė turėtų būti skiriama prevencijai, Satkauskas atkreipia dėmesį, kad prevencija ir praeities tyrimas nėra vienas kitam prieštaraujantys procesai. Nepriklausomas išorinis auditas padėtų suprasti, kur sistemoje buvo spragų ir kokių priemonių reikia, kad klaidos nepasikartotų.
Trečia — nulinė tolerancija ir griežtų principų taikymas: kapelionas reikalauja aiškaus principo, kad įrodytas seksualinis nepilnamečio išnaudojimas negali leisti grįžimo į aktyvią pastoracinę tarnystę.
Ketvirta — atsakomybės ir funkcijų atskyrimas: Satkauskas nurodo riziką, kai komunikacijos ir aukų apsaugos funkcijos sutelkiamos vieno žmogaus rankose, bei ragina užtikrinti, kad krizės metu pareigybės būtų aiškiai atskirtos, siekiant išvengti interesų konflikto.
Penkta — klausimai dėl 2013 metų, kai keitėsi Vilniaus arkivyskupijos vadovybė. Kapelionas ragina patikrinti, kaip buvo perduodama informacija apie kunigus, ar skundai ir įtarimai buvo dokumentuojami ir ar egzistuoja galimybė suskaityti, kas buvo žinoma iki ir po šių permainų.
Satkauskas pabrėžia, kad jo tikslas nėra menkinti institucijos autoritetą, bet užtikrinti, jog Bažnyčia nebūtų ginama nuo tiesos. Jo žinutė yra aiški: reikia tiesos, atsakomybės, konkrečios pagalbos nukentėjusiems ir aiškių sprendimų, kurie užtikrintų pasitikėjimą ir prevenciją ateityje.
Į viešą debatinį lauką patekę klausimai reiškia, kad diskusija apie Bažnyčios atsakomybę, skaidrumą ir aukų apsaugą tik prasideda — ir reikalauja ne vien žodinio pripažinimo, bet sisteminių pokyčių.
„Reikia tiesos. Reikia atsakomybės. Reikia pagalbos nukentėjusiesiems. Ir reikia konkrečių sprendimų.“
