Didelės apimties analizė atskleidė, kad gimimo eiliškumas gali būti susijęs su tam tikrais ligų diagnozės dažniais vaikystėje ir paauglystėje. Tyrėjai ištyrė daugiau nei 5,1 mln. JAV šeimų, auginančių po du vaikus, iš viso apimančių daugiau nei 10 mln. žmonių medicinines korteles. Ieškota sąsajų tarp gimimo eiliškumo ir 569 ligų bei sveikatos sutrikimų; iš 418 ligų, kurių atvejų buvo pakankamai, statistiškai reikšmingų ryšių nustatyta 150.
Pagrindiniai radiniai
Tyrimas, publikuotas mokslo žurnale Nature Health, parodė aiškius skirtumus: pirmagimiai dažniau gaudavo diagnozes, susijusias su neurologine raida ir psichikos sveikata — tai apima autizmą, dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimą (ADHD), tiko ir Tourette’o sindromą, obsesinį-kompulsinį sutrikimą, nerimą, valgymo sutrikimus bei depresiją. Kai kurių raidos sutrikimų atvejų tikimybė antriesiems vaikams buvo reikšmingai mažesnė (pvz., tam tikrų raidos sutrikimų atveju apie 43 % mažesnė).
Alerginės ligos ir mikrobinė aplinka
Pirmagimiams taip pat dažniau nustatytos maisto alergijos, alerginis rinitas, astma ir odos būklės, pavyzdžiui, atopinis dermatitas. Vienas siūlomų paaiškinimų — skirtinga mikrobinė patirtis ankstyvoje vaikystėje: jaunesnis vaikas, augdamas kartu su vyresniu broliu ar sese, dažniau susiduria su didesne mikroorganizmų įvairove, kuri, anot mokslininkų, gali padėti imuninei sistemai tinkamiau reaguoti ir mažinti polinkį į alergijas. Tyrimas pastebėjo, kad mažesnis amžiaus skirtumas tarp brolių stiprino šį apsauginį efektą.
Skirtingos rizikos jaunesniems vaikams
Nėra taip, kad visi skirtumai būtų naudingi jaunesniems vaikams: jiems dažniau diagnozuota migrena, juostinė pūslelinė, gastritas, dvylikapirštės žarnos uždegimas ir tam tikros inkstų bei sąnarių ligos. Pvz., juostinės pūslelinės diagnozių tikimybė buvo apie 35 % didesnė antriesiems vaikams.
Diagnostikos ir socialiniai veiksniai
Tyrėjai taip pat svarstė, kad pirmagimio sveikata gali būti stebima atidžiau: pirmieji vaikai turėjo apie 4,5 % daugiau registruotų apsilankymų sveikatos priežiūros įstaigose. Tačiau įvertinus apsilankymų dažnį, bendras radinių vaizdas beveik nepasikeitė. Kiti svarbūs paaiškinimai — tėvų sprendimai (pvz., nutraukti gimdymus po sunkios diagnozės pirmagimiui), tėvų amžius, biologiniai skirtumai tarp pirmojo ir vėlesnių nėštumų (imuninės ar hormoninės aplinkybės) ir socialinė vyresniojo vaiko įtaka.
Ką tai reiškia tėvams ir gydytojams?
Šie rezultatai neturi būti interpretuojami kaip nulemti individualios vaiko sveikatos likimo. Tai statistinės sąsajos, kurios padeda suprasti rizikos veiksnių mozaiką: biologinius, imuninius, diagnostinius ir socialinius komponentus. Tėvams verta žinoti apie galimas rizikas ir stebėti vaiko raidą bei sveikatą, bet taip pat neužmiršti, kad daugelį sutrikimų galima anksti atpažinti ir gydyti. Gydytojams tyrimas primena, kad diagnozės kontekstas gali priklausyti nuo šeimos dinamiko ir apsilankymų dažnio, todėl nuodugni anamnezė ir atidus stebėjimas išlieka svarbūs.
Galutinė išvada — nėra vieno paaiškinimo: nustatyti skirtumai greičiausiai kyla iš kelių priežasčių derinio, todėl reikalingi tolesni tyrimai, kurie padėtų geriau suprasti mechanizmus ir parinkti prevencines bei diagnostines strategijas.
