Daugelis žmonių įsivaizduoja, kad cholesterolis yra tiesiog mitybos ir fizinio aktyvumo atspindys. Tačiau praktika rodo, kad net kruopščiai laikantis sveikos gyvensenos kai kurie žmonės vis tiek turi padidėjusius lipidų rodiklius. Svarbu suprasti, kad cholesterolio koncentracijai įtakos turi ne tik maistas – reikšmingą vaidmenį atlieka genetika, amžius, kitos ligos ir vartojami medikamentai.
„Vienam žmogui mažo tankio lipoproteinų (MTL), dar vadinamų „bloguoju“ cholesteroliu, kiekis pakeitus mitybą gali sumažėti gana reikšmingai, o kitam – pakisti tik nežymiai. Tai priklauso nuo pradinio cholesterolio lygio, genetinių ypatumų, amžiaus, medžiagų apykaitos ir kitų sveikatos būklių. Todėl padidėję cholesterolio rodikliai nebūtinai reiškia, kad žmogus gyvena nesveikai ar kažką daro netinkamai“, – pranešime žiniasklaidai sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojas Evaldas Šivickas.
Kokios pagrindinės priežastys?
Genetika yra vienas svarbiausių veiksnių. Kai kuriems žmonėms dėl paveldėtų genetinių ypatybių organizmas gamina daugiau cholesterolio arba lėčiau šalina MTL daleles iš kraujo. Ypač rimtas padarinys gali būti šeiminė hipercholesterolemija, kuri pasireiškia dar vaikystėje ar jaunystėje ir reikalauja ankstyvos diagnostikos bei gydymo.
Amžius ir hormoniniai pokyčiai taip pat lemia lipidų pokyčius: vyresniame amžiuje MTL dažnai didėja, o moterims ryškūs pokyčiai gali prasidėti po menopauzės. Taip pat svarbios kitos ligos – nepakankama skydliaukės veikla, blogai kontroliuojamas cukrinis diabetas, metabolinis sindromas, lėtinė inkstų liga bei kai kurios kepenų ar tulžies takų ligos. Net tam tikri vaistai gali padidinti cholesterolio koncentraciją, todėl vertinant lipidų pakitimus svarbu išsiaiškinti ir galimas antrines priežastis.
„Šis procesas paprastai vyksta lėtai – daugelį metų ar net dešimtmečių. Simptomai dažniausiai atsiranda ne dėl paties padidėjusio cholesterolio, o dėl jo sukeltų pasekmių, pavyzdžiui, susiaurėjus širdies, galvos smegenų ar kojų arterijoms. Kartais pirmuoju ligos požymiu gali tapti krūtinės angina, miokardo infarktas, insultas ar protarpinis šlubavimas“, – dėsto medikas.
Tyrimai ir rizikos vertinimas
Lipidograma yra pagrindinis tyrimas, leidžiantis atskirti MTL, DTL ir trigliceridus. Svarbu įvertinti ne tik bendrą cholesterolį, bet ir atskiras frakcijas: MTL yra pagrindinis aterosklerozę skatinantis veiksnys, DTL laikomas apsauginiu, o aukšti trigliceridai rodo medžiagų apykaitos sutrikimus. Kartais atliekamas ne DTL cholesterolis arba apskaičiuojama ŠKL (širdies ir kraujagyslių ligų) rizika, įtraukiant amžių, kraujospūdį, rūkymą, cukrinį diabetą ir šeiminę anamnezę.
Esant neaiškiems atvejams, rizikai patikslinti gali būti atliekamas didelio jautrumo C reaktyviojo baltymo (dj-CRB) tyrimas, tačiau jo rezultatai vertinami kartu su kitais rodikliais, nes uždegimo žymenys gali būti pakitę dėl įvairių priežasčių.
Gyvenimo būdas ar vaistai?
Sprendimas pradėti medikamentinį gydymą priimamas įvertinus bendrą ŠKL riziką. Jauniems asmenims su nedidele rizika dažnai pradedama nuo intensyvesnių gyvenimo būdo korekcijų: mitybos tobulinimo, fizinio aktyvumo didinimo, svorio mažinimo ir rūkymo nutraukimo. Jei rizika didelė arba MTL labai aukštas, taip pat sergama aterosklerozine liga, cukriniu diabetu ar lėtine inkstų liga, medikamentinis gydymas gali būti būtinas.
Praktiškai svarbu: jei nepaisant sveiko gyvenimo būdo cholesterolio rodikliai lieka aukšti, verta kreiptis į gydytoją, atlikti pilną lipidų profilį ir, esant indikacijoms, atlikti šeimos patikrinimą, nes ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas ženkliai mažina širdies ir kraujagyslių komplikacijų riziką.
